alparoli
Эсперанто
Морфологические и синтаксические свойства
| инф. | усл. | повелит. | |
|---|---|---|---|
| alparóli | alparólus | alparólu | |
| прош. | наст. | буд. | |
| Глагол | alparólis | alparólas | alparólos |
| Прич. | alparolínta | alparolánta | alparolónta |
| Прич.страд. | alparolíta | alparoláta | alparolóta |
| Субст. прич. | alparolínto | alparolánto | alparolónto |
| Субст. прич.страд. | alparolíto | alparoláto | alparolóto |
| Деепр. | alparolínte | alparolánte | alparolónte |
| Деепр.страд. | alparolíte | alparoláte | alparolóte |
al-pa-ró-li
Переходный глагол. alparoli
Глагол, переходный
Произношение
- МФА: [al.pa.ˈrɔ.li]
Семантические свойства
Значение
заговорить (с кем-л.); обратиться (к кому-л.)