alvoki
Эсперанто
Морфологические и синтаксические свойства
| инф. | усл. | повелит. | |
|---|---|---|---|
| alvóki | alvókus | alvóku | |
| прош. | наст. | буд. | |
| Глагол | alvókis | alvókas | alvókos |
| Прич. | alvokínta | alvokánta | alvokónta |
| Прич.страд. | alvokíta | alvokáta | alvokóta |
| Субст. прич. | alvokínto | alvokánto | alvokónto |
| Субст. прич.страд. | alvokíto | alvokáto | alvokóto |
| Деепр. | alvokínte | alvokánte | alvokónte |
| Деепр.страд. | alvokíte | alvokáte | alvokóte |
al-vó-ki
Переходный глагол. alvoki
Глагол, переходный
Произношение
- МФА: [al.ˈvɔ.ki]