arĥivi
Эсперанто
Морфологические и синтаксические свойства
| инф. | усл. | повелит. | |
|---|---|---|---|
| arĥívi | arĥívus | arĥívu | |
| прош. | наст. | буд. | |
| Глагол | arĥívis | arĥívas | arĥívos |
| Прич. | arĥivínta | arĥivánta | arĥivónta |
| Прич.страд. | arĥivíta | arĥiváta | arĥivóta |
| Субст. прич. | arĥivínto | arĥivánto | arĥivónto |
| Субст. прич.страд. | arĥivíto | arĥiváto | arĥivóto |
| Деепр. | arĥivínte | arĥivánte | arĥivónte |
| Деепр.страд. | arĥivíte | arĥiváte | arĥivóte |
ar-ĥí-vi
Переходный глагол. arĥivi
Глагол, переходный
Произношение
- МФА: [ar.ˈxi.vi]