dolĉigi
Эсперанто
Морфологические и синтаксические свойства
| инф. | усл. | повелит. | |
|---|---|---|---|
| dolĉígi | dolĉígus | dolĉígu | |
| прош. | наст. | буд. | |
| Глагол | dolĉígis | dolĉígas | dolĉígos |
| Прич. | dolĉigínta | dolĉigánta | dolĉigónta |
| Прич.страд. | dolĉigíta | dolĉigáta | dolĉigóta |
| Субст. прич. | dolĉigínto | dolĉigánto | dolĉigónto |
| Субст. прич.страд. | dolĉigíto | dolĉigáto | dolĉigóto |
| Деепр. | dolĉigínte | dolĉigánte | dolĉigónte |
| Деепр.страд. | dolĉigíte | dolĉigáte | dolĉigóte |
dol-ĉí-gi
Переходный глагол. dolĉigi
Глагол, переходный
Произношение
- МФА: [dɔl.ˈʧi.gi]
Семантические свойства
Значение
Родственные слова
- существительные:
- прилагательные:
- глаголы:
- наречия: