rusina
Финский
Морфологические и синтаксические свойства
| склонение | |||
| падеж | ед. ч. | мн. ч. | |
| номинатив | rusina | rusinat | |
| генитив | rusinan | rusinoiden rusinoitten rusinain (редк.) | |
| аккузатив | rusina rusinan |
rusinat | |
| партитив | rusinaa rusinata (устар.) |
rusinoita | |
| эссив | rusinana | rusinoina | |
| транслатив | rusinaksi | rusinoiksi | |
| инессив | rusinassa | rusinoissa | |
| элатив | rusinasta | rusinoista | |
| иллатив | rusinaan | rusinoihin | |
| адессив | rusinalla | rusinoilla | |
| аблатив | rusinalta | rusinoilta | |
| аллатив | rusinalle | rusinoille | |
| абессив | rusinatta | rusinoitta | |
| комитатив | rusinoineen | ||
| инструктив | rusinoin | ||
ru-si-na
Существительное, склонение 12 (KOTUS).
Произношение
- МФА: ед. ч. [ˈrusinɑ], мн. ч. [ˈrusinɑt]