spiri
Эсперанто
Морфологические и синтаксические свойства
| инф. | усл. | повелит. | |
|---|---|---|---|
| spíri | spírus | spíru | |
| прош. | наст. | буд. | |
| Глагол | spíris | spíras | spíros |
| Прич. | spirínta | spiránta | spirónta |
| Прич.страд. | spiríta | spiráta | spiróta |
| Субст. прич. | spirínto | spiránto | spirónto |
| Субст. прич.страд. | spiríto | spiráto | spiróto |
| Деепр. | spirínte | spiránte | spirónte |
| Деепр.страд. | spiríte | spiráte | spiróte |
spi-ri
Переходный глагол.
Произношение
- МФА: [ˈspi.ri]
Семантические свойства
Значение
- дышать, подышать (чем-л.) ◆ Vilĉjo, kiel ŝajnas, estas tiel elturmentita, ke li apenaŭ povas spiri. L. L. Zamenhof, «Fundamenta Krestomatio de la Lingvo Esperanto»
- дышать (выдыхать), источать (что-л.) ◆ Trankvile kaj fiere li aperas antaŭ la reĝa paro. Li estas malriĉe vestita, sed lia parolo spiras konscion de sia propra indo… L. L. Zamenhof, «Fundamenta Krestomatio de la Lingvo Esperanto»
Родственные слова
| Ближайшее родство | |