Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: dissipā-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
dissipō |
dissipor |
dissipem |
dissiper |
— |
— |
| 2 p. |
dissipas |
dissipāris |
dissipes |
dissipēris |
dissipā |
dissipare |
| 3 p. |
dissipat |
dissipātur |
dissipet |
dissipētur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
dissipāmus |
dissipāmur |
dissipēmus |
dissipēmur |
— |
— |
| 2 p. |
dissipātis |
dissipāmini |
dissipētis |
dissipēmini |
dissipāte |
dissipamini |
| 3 p. |
dissipant |
dissipantur |
dissipent |
dissipentur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
dissipābam |
dissipābar |
dissipārem |
dissipārer |
| 2 p. |
dissipābas |
dissipabāris |
dissipāres |
dissiparēris |
| 3 p. |
dissipābat |
dissipabātur |
dissipāret |
dissiparētur |
| Plur. |
1 p. |
dissipabāmus |
dissipabāmur |
dissiparēmus |
dissiparēmur |
| 2 p. |
dissipabātis |
dissipabamini |
dissiparētis |
dissiparēmini |
| 3 p. |
dissipābant |
dissipabantur |
dissiparent |
dissiparentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
dissipābo |
dissipabor |
— |
| 2 p. |
dissipābis |
dissipaberis |
dissipāto |
| 3 p. |
dissipābit |
dissipabitur |
dissipāto |
| Plur. |
1 p. |
dissipabimus |
dissipabimur |
— |
| 2 p. |
dissipabitis |
dissipabimini |
dissipatōte |
| 3 p. |
dissipabuntur |
dissipanto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
dissipāre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
dissipāri |
| Participium praesentis actīvi |
dissipāns |
| Gerundium |
dissipandī |
| Gerundivum |
dissipandus, -a, -um |
Основа перфекта: dissipāv-
| |
Perfectum |
Plusquamperfectum |
Futūrum II |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
| Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
| Sg. |
1 p. |
dissipāvī |
dissipāverim |
dissipāveram |
dissipāvissem |
dissipāverō |
| 2 p. |
dissipāvisti |
dissipāveris |
dissipāveras |
dissipāvisses |
dissipāveris |
| 3 p. |
dissipāvit |
dissipāverit |
dissipāverat |
dissipāvisset |
dissipāverit |
| Pl. |
1 p. |
dissipāvimus |
dissipāverimus |
dissipāverāmus |
dissipāvissēmus |
dissipāverimus |
| 2 p. |
dissipāvistis |
dissipāveritis |
dissipāverātis |
dissipāvissētis |
dissipāveritis |
| 3 p. |
dissipāvērunt |
dissipāverint |
dissipāverant |
dissipāvissent |
dissipāverint |
| Infīnitivus perfecti actīvi |
dissipāvisse |
Основа супина: dissipāt-
| Participium perfecti passivi |
dissipātus, -a, -um |
| Participium futuri activi |
dissipātūrus, -a, -um |
| Supinum I |
dissipātum |
| Supinum II |
dissipātū |
dis-si-po
Глагол, первое спряжение.
Приставка: dis-; корень: -sip-; окончание: -o.