Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: indubitā-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
indubitō |
indubitor |
indubitem |
indubiter |
— |
— |
| 2 p. |
indubitas |
indubitāris |
indubites |
indubitēris |
indubitā |
indubitare |
| 3 p. |
indubitat |
indubitātur |
indubitet |
indubitētur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
indubitāmus |
indubitāmur |
indubitēmus |
indubitēmur |
— |
— |
| 2 p. |
indubitātis |
indubitāmini |
indubitētis |
indubitēmini |
indubitāte |
indubitamini |
| 3 p. |
indubitant |
indubitantur |
indubitent |
indubitentur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
indubitābam |
indubitābar |
indubitārem |
indubitārer |
| 2 p. |
indubitābas |
indubitabāris |
indubitāres |
indubitarēris |
| 3 p. |
indubitābat |
indubitabātur |
indubitāret |
indubitarētur |
| Plur. |
1 p. |
indubitabāmus |
indubitabāmur |
indubitarēmus |
indubitarēmur |
| 2 p. |
indubitabātis |
indubitabamini |
indubitarētis |
indubitarēmini |
| 3 p. |
indubitābant |
indubitabantur |
indubitarent |
indubitarentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
indubitābo |
indubitabor |
— |
| 2 p. |
indubitābis |
indubitaberis |
indubitāto |
| 3 p. |
indubitābit |
indubitabitur |
indubitāto |
| Plur. |
1 p. |
indubitabimus |
indubitabimur |
— |
| 2 p. |
indubitabitis |
indubitabimini |
indubitatōte |
| 3 p. |
indubitabuntur |
indubitanto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
indubitāre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
indubitāri |
| Participium praesentis actīvi |
indubitāns |
| Gerundium |
indubitandī |
| Gerundivum |
indubitandus, -a, -um |
in-du-bi-to
Глагол, первое спряжение.
Приставка: in-; корень: --.