Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: involitā-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
involitō |
involitor |
involitem |
involiter |
— |
— |
| 2 p. |
involitas |
involitāris |
involites |
involitēris |
involitā |
involitare |
| 3 p. |
involitat |
involitātur |
involitet |
involitētur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
involitāmus |
involitāmur |
involitēmus |
involitēmur |
— |
— |
| 2 p. |
involitātis |
involitāmini |
involitētis |
involitēmini |
involitāte |
involitamini |
| 3 p. |
involitant |
involitantur |
involitent |
involitentur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
involitābam |
involitābar |
involitārem |
involitārer |
| 2 p. |
involitābas |
involitabāris |
involitāres |
involitarēris |
| 3 p. |
involitābat |
involitabātur |
involitāret |
involitarētur |
| Plur. |
1 p. |
involitabāmus |
involitabāmur |
involitarēmus |
involitarēmur |
| 2 p. |
involitabātis |
involitabamini |
involitarētis |
involitarēmini |
| 3 p. |
involitābant |
involitabantur |
involitarent |
involitarentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
involitābo |
involitabor |
— |
| 2 p. |
involitābis |
involitaberis |
involitāto |
| 3 p. |
involitābit |
involitabitur |
involitāto |
| Plur. |
1 p. |
involitabimus |
involitabimur |
— |
| 2 p. |
involitabitis |
involitabimini |
involitatōte |
| 3 p. |
involitabuntur |
involitanto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
involitāre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
involitāri |
| Participium praesentis actīvi |
involitāns |
| Gerundium |
involitandī |
| Gerundivum |
involitandus, -a, -um |
Основа перфекта: involitāv-
| |
Perfectum |
Plusquamperfectum |
Futūrum II |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
| Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
| Sg. |
1 p. |
involitāvī |
involitāverim |
involitāveram |
involitāvissem |
involitāverō |
| 2 p. |
involitāvisti |
involitāveris |
involitāveras |
involitāvisses |
involitāveris |
| 3 p. |
involitāvit |
involitāverit |
involitāverat |
involitāvisset |
involitāverit |
| Pl. |
1 p. |
involitāvimus |
involitāverimus |
involitāverāmus |
involitāvissēmus |
involitāverimus |
| 2 p. |
involitāvistis |
involitāveritis |
involitāverātis |
involitāvissētis |
involitāveritis |
| 3 p. |
involitāvērunt |
involitāverint |
involitāverant |
involitāvissent |
involitāverint |
| Infīnitivus perfecti actīvi |
involitāvisse |
Основа супина: involitāt-
| Participium perfecti passivi |
involitātus, -a, -um |
| Participium futuri activi |
involitātūrus, -a, -um |
| Supinum I |
involitātum |
| Supinum II |
involitātū |
involito
Глагол, первое спряжение.
Приставка: in-; корень: --.