Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: obliquā-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
obliquō |
obliquor |
obliquem |
obliquer |
— |
— |
| 2 p. |
obliquas |
obliquāris |
obliques |
obliquēris |
obliquā |
obliquare |
| 3 p. |
obliquat |
obliquātur |
obliquet |
obliquētur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
obliquāmus |
obliquāmur |
obliquēmus |
obliquēmur |
— |
— |
| 2 p. |
obliquātis |
obliquāmini |
obliquētis |
obliquēmini |
obliquāte |
obliquamini |
| 3 p. |
obliquant |
obliquantur |
obliquent |
obliquentur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
obliquābam |
obliquābar |
obliquārem |
obliquārer |
| 2 p. |
obliquābas |
obliquabāris |
obliquāres |
obliquarēris |
| 3 p. |
obliquābat |
obliquabātur |
obliquāret |
obliquarētur |
| Plur. |
1 p. |
obliquabāmus |
obliquabāmur |
obliquarēmus |
obliquarēmur |
| 2 p. |
obliquabātis |
obliquabamini |
obliquarētis |
obliquarēmini |
| 3 p. |
obliquābant |
obliquabantur |
obliquarent |
obliquarentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
obliquābo |
obliquabor |
— |
| 2 p. |
obliquābis |
obliquaberis |
obliquāto |
| 3 p. |
obliquābit |
obliquabitur |
obliquāto |
| Plur. |
1 p. |
obliquabimus |
obliquabimur |
— |
| 2 p. |
obliquabitis |
obliquabimini |
obliquatōte |
| 3 p. |
obliquabuntur |
obliquanto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
obliquāre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
obliquāri |
| Participium praesentis actīvi |
obliquāns |
| Gerundium |
obliquandī |
| Gerundivum |
obliquandus, -a, -um |
Основа перфекта: obliquāv-
| |
Perfectum |
Plusquamperfectum |
Futūrum II |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
| Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
| Sg. |
1 p. |
obliquāvī |
obliquāverim |
obliquāveram |
obliquāvissem |
obliquāverō |
| 2 p. |
obliquāvisti |
obliquāveris |
obliquāveras |
obliquāvisses |
obliquāveris |
| 3 p. |
obliquāvit |
obliquāverit |
obliquāverat |
obliquāvisset |
obliquāverit |
| Pl. |
1 p. |
obliquāvimus |
obliquāverimus |
obliquāverāmus |
obliquāvissēmus |
obliquāverimus |
| 2 p. |
obliquāvistis |
obliquāveritis |
obliquāverātis |
obliquāvissētis |
obliquāveritis |
| 3 p. |
obliquāvērunt |
obliquāverint |
obliquāverant |
obliquāvissent |
obliquāverint |
| Infīnitivus perfecti actīvi |
obliquāvisse |
Основа супина: obliquāt-
| Participium perfecti passivi |
obliquātus, -a, -um |
| Participium futuri activi |
obliquātūrus, -a, -um |
| Supinum I |
obliquātum |
| Supinum II |
obliquātū |
obliquo
Глагол, первое спряжение.
Приставка: ob-; корень: --.