Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: satisfacĭ-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
satisfaciō |
satisfacior |
satisfaciam |
satisfaciar |
— |
— |
| 2 p. |
satisfacis |
satisfaceris |
satisfacias |
satisfaciāris |
satisface |
satisfacere |
| 3 p. |
satisfacit |
satisfacitur |
satisfaciat |
satisfaciātur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
satisfacimus |
satisfacimur |
satisfaciāmus |
satisfaciāmur |
— |
— |
| 2 p. |
satisfacitis |
satisfacimini |
satisfaciātis |
satisfaciāmini |
satisfacite |
satisfacerēmini |
| 3 p. |
satisfaciunt |
satisfaciuntur |
satisfaciant |
satisfaciantur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
satisfaciēbam |
satisfaciebar |
satisfacerem |
satisfacerer |
| 2 p. |
satisfaciēbas |
satisfaciebāris |
satisfaceres |
satisfacerēris |
| 3 p. |
satisfaciēbat |
satisfaciebātur |
satisfaceret |
satisfacerētur |
| Plur. |
1 p. |
satisfaciebāmus |
satisfaciebāmur |
satisfacerēmus |
satisfacerēmur |
| 2 p. |
satisfaciebātis |
satisfaciebamini |
satisfacerētis |
satisfacerēmini |
| 3 p. |
satisfaciēbant |
satisfaciebantur |
satisfacerent |
satisfacerentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
satisfaciam |
satisfaciar |
— |
| 2 p. |
satisfaciēs |
satisfaciēris |
satisfacito |
| 3 p. |
satisfaciet |
satisfaciētur |
satisfacito |
| Plur. |
1 p. |
satisfaciēmus |
satisfaciēmur |
— |
| 2 p. |
satisfaciētis |
satisfaciēmini |
satisfacitōte |
| 3 p. |
satisfaciēntur |
satisfaciunto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
satisfacĕre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
satisfaci |
| Participium praesentis actīvi |
satisfaciens |
| Gerundium |
satisfaciendi |
| Gerundivum |
satisfaciendus, -a, -um |
Основа перфекта: satisfēc-
| |
Perfectum |
Plusquamperfectum |
Futūrum II |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Indicatīvus |
| Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
Act. |
| Sg. |
1 p. |
satisfēcī |
satisfēcerim |
satisfēceram |
satisfēcissem |
satisfēcerō |
| 2 p. |
satisfēcisti |
satisfēceris |
satisfēceras |
satisfēcisses |
satisfēceris |
| 3 p. |
satisfēcit |
satisfēcerit |
satisfēcerat |
satisfēcisset |
satisfēcerit |
| Pl. |
1 p. |
satisfēcimus |
satisfēcerimus |
satisfēcerāmus |
satisfēcissēmus |
satisfēcerimus |
| 2 p. |
satisfēcistis |
satisfēceritis |
satisfēcerātis |
satisfēcissētis |
satisfēceritis |
| 3 p. |
satisfēcērunt |
satisfēcerint |
satisfēcerant |
satisfēcissent |
satisfēcerint |
| Infīnitivus perfecti actīvi |
satisfēcisse |
Основа супина: satisfact-
| Participium perfecti passivi |
satisfactus, -a, -um |
| Participium futuri activi |
satisfactūrus, -a, -um |
| Supinum I |
satisfactum |
| Supinum II |
satisfactū |
satisfacio
Глагол, третье спряжение.
Корень: --.