Морфологические и синтаксические свойства
Основа инфекта: pāginā-
| |
Praesens |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
pāginō |
pāginor |
pāginem |
pāginer |
— |
— |
| 2 p. |
pāginas |
pāgināris |
pāgines |
pāginēris |
pāginā |
pāginare |
| 3 p. |
pāginat |
pāginātur |
pāginet |
pāginētur |
— |
— |
| Plur. |
1 p. |
pāgināmus |
pāgināmur |
pāginēmus |
pāginēmur |
— |
— |
| 2 p. |
pāginātis |
pāgināmini |
pāginētis |
pāginēmini |
pāgināte |
pāginamini |
| 3 p. |
pāginant |
pāginantur |
pāginent |
pāginentur |
— |
— |
| |
Imperfectum |
| Indicatīvus |
Coniunctīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
Pass. |
| Sing. |
1 p. |
pāginābam |
pāginābar |
pāginārem |
pāginārer |
| 2 p. |
pāginābas |
pāginabāris |
pāgināres |
pāginarēris |
| 3 p. |
pāginābat |
pāginabātur |
pāgināret |
pāginarētur |
| Plur. |
1 p. |
pāginabāmus |
pāginabāmur |
pāginarēmus |
pāginarēmur |
| 2 p. |
pāginabātis |
pāginabamini |
pāginarētis |
pāginarēmini |
| 3 p. |
pāginābant |
pāginabantur |
pāginarent |
pāginarentur |
| |
Futūrum I |
| Indicatīvus |
Imperatīvus |
| Act. |
Pass. |
Act. |
| Sing. |
1 p. |
pāginābo |
pāginabor |
— |
| 2 p. |
pāginābis |
pāginaberis |
pāgināto |
| 3 p. |
pāginābit |
pāginabitur |
pāgināto |
| Plur. |
1 p. |
pāginabimus |
pāginabimur |
— |
| 2 p. |
pāginabitis |
pāginabimini |
pāginatōte |
| 3 p. |
pāginabuntur |
pāginanto |
| Infīnitivus praesentis actīvi |
pāgināre |
| Infīnitivus praesentis passīvi |
pāgināri |
| Participium praesentis actīvi |
pāgināns |
| Gerundium |
pāginandī |
| Gerundivum |
pāginandus, -a, -um |
Основа супина: pāgināt-
| Participium perfecti passivi |
pāginātus, -a, -um |
| Participium futuri activi |
pāginātūrus, -a, -um |
| Supinum I |
pāginātum |
| Supinum II |
pāginātū |
pāginō
Глагол, первое спряжение.
Корень: -pāgin-; окончание: -ō.